„JU-KA-DO“ pavadinimas pirmą kartą buvo panaudotas 1963 m. Briuso Tegnerio (Bruce Tegner), kai jis įkūrė naują kovos stilių. Jis skelbė, kad tai yra modernizuotas džiudžitsu, nes be džiudžitsu dar naudojamos dziudo, karatė ir aikido kovos menų technikos. Dėl šios sandūros ir kilo pavadinimas „JU-KA-DO“, kurį sudaro žodžių JUdo, KArate ir aikiDO dalys.

Mūsų propaguojamas kovojimo stilius ir supratimas apie „JU-KA-DO“ pavadinimą yra kitoks. Mums „JU-KA-DO“ – tai dziudo (JUdo) ir karatė (KArate) mokymosi kelias (DO), kuris apjungia šiuos kovos stilius, nors jie savo esme yra priešingybės. Dziudo – tai švelnus, lankstus kovojimo būdas (japoniškai „dziu“ – minkštumas, švelnumas) ir dėl įvairiausių metimų bei veiksmų gulint naudojamas artimoje kovoje. Jo įkūrėjas yra Džigoro Kano (Jigoro Kano). Karatė kovos stilių pakraipų yra daug, tačiau visų jų pagrindą sudaro Šotokan karate do (Shotokan karate-do), kurio įkūrėjas – Gitinas Funakošis (Gichin Funakoshi). Jo propaguojamas kovos būdas yra daugiau tvirtas ir laužantis, nes naudojami triuškinantys smūgiai rankomis bei kojomis. Dėl to karatė tampa daugiau tinkamesnis kovojant tolimesniu atstumu iki priešininko. Būdami skirtingų pakraipų, šie kovos menai papildo vienas kitą ir sudaro tokį kovos būdą, kurio pagalba galima spręsti įvairiausias situacijas.

Visi šie stiliai remiasi humanizmu ir sukurtas kovos būdas neleidžia per daug traumuoti priešininko net gynybos metu. Tai tinkamai ugdo jaunimą bei leidžia pasiruošti įvairiems gyvenimo išbandymams.